Telefonas šiais laikais – ne tik ryšio priemonė, o beveik antra ranka. Jame laikome nuotraukas, susirašinėjimus, banko programėles, darbo dokumentus. Todėl kai įrenginys pradeda keistai elgtis, dažnas iš pradžių bando ignoruoti problemą arba tikisi, kad ji „pati praeis”. Deja, taip nutinka retai. Šiame straipsnyje pažvelgsime, kokie požymiai rodo, kad telefonui jau tikrai reikia meistro rankų, o kada dar galima susitvarkyti savarankiškai.
Baterija, kuri tirpsta akyse
Vienas dažniausių signalų – akumuliatoriaus elgesys. Jei telefonas dar prieš kelis mėnesius laikydavo įkrovimą visą dieną, o dabar iki vakaro nespėja net iki pietų, tai jau ne atsitiktinumas. Ypač verta sunerimti, jei baterija:
- staiga išsikrauna nuo 40% iki 0% per kelias minutes;
- telefonas išsijungia savaime, nors ekranas rodė pakankamai energijos;
- korpusas pastebimai išsipučia – tai jau tiesioginis pavojaus signalas;
- įrenginys kaista net ir nenaudojamas.
Išsipūtusi baterija – tai ne tik nepatogumas, bet ir potenciali gaisro rizika. Tokiu atveju telefono į rankas geriau nebeimti eksperimentams, o kuo greičiau nunešti specialistams. Beje, jei ieškote, kur galima patikimai atlikti telefonų remontą, verta rinktis servisą, kuris dirba su originaliomis ar kokybiškomis atsarginėmis dalimis – pigesnės baterijos dažnai sukelia dar daugiau bėdų.
Ekranas – įtrūkimai, kurie slepia daugiau nei matosi
Nukritęs telefonas su suskilusiu ekranu – klasika. Tačiau ne visada įskilimas yra tik estetinė problema. Kartais po plonu stiklo sluoksniu slypi rimtesnė žala – paveiktas jutiklinis sluoksnis arba pats ekrano matricos elementas. Ką verta stebėti:
Jeigu ekranas rodo spalvotas juostas, tamsias dėmes ar mirksi be priežasties – tai jau ne kosmetinė problema. Jei liečiant tam tikras zonas telefonas nereaguoja arba reaguoja klaidingai (spauda vieną programą, o atsidaro kita), tikėtina, kad sugadintas jutiklinis sluoksnis. Tokiais atvejais savarankiškai nieko nepadarysi – reikės arba keisti visą ekrano modulį, arba bent jau atlikti diagnostiką servise.
Verta paminėti ir tai, kad net nedidelis įskilimas laikui bėgant gali plėstis, ypač jei telefonas naudojamas šaltyje arba karštyje. Todėl geriau susitvarkyti anksčiau, nei laukti, kol stiklas subyrės į šipulius pačiu netinkamiausiu metu.
Kai telefonas „pamiršta”, kaip veikti
Programėlės užstringa, telefonas persikrauna savaime, ekranas užšąla – visa tai gali reikšti keletą dalykų. Kartais problema tikrai išsprendžiama pačiam – atlaisvinus vietos atmintyje, atnaujinus operacinę sistemą ar pašalinus keletą nereikalingų programėlių. Tačiau jei problemos kartojasi nuolat, nepaisant visų bandymų, tikėtina, kad kalta arba pati programinė įranga giliau, arba jau atsiranda techninis gedimas.
Ypač neraminantis ženklas – kai telefonas persikrauna be jokios aiškios priežasties, nesvarbu, ar naudojate vieną programėlę, ar tiesiog laikote jį kišenėje. Tai gali rodyti procesoriaus perkaitimą, atminties lustų gedimą arba maitinimo grandinės problemas. Tokių dalykų namuose neišsiaiškinsite – reikalinga profesionali diagnostika su specialia įranga.
Garsas, kuris dingsta arba iškraipomas
Skambinate draugui, o balsas girdisi tarsi pro vandenį – arba jo iš viso negirdite. Garso problemos telefonuose gali kilti dėl kelių priežasčių: užsikimšusio garsiakalbio (dulkės, drėgmė), pažeisto plokštės elemento arba tiesiog programinės klaidos. Jei problema atsiranda ne visada, o tik tam tikrose situacijose (pavyzdžiui, kalbant telefonu, bet ne žiūrint vaizdo įrašus), tai jau tikslesnis požymis, kad reikia atidaryti korpusą ir pažiūrėti, kas ten viduje.
Beje, drėgmė – vienas dažniausių, bet dažnai nepastebimų kaltininkų. Jei telefonas nukrito į vandenį, net jei jis „atrodo, kad veikia normaliai”, rekomenduojama vis tiek nunešti į servisą profilaktinei patikrai. Korozija plokštėje gali vystytis savaitėmis ir mėnesiais, o kai simptomai atsiranda, žala jau būna gerokai didesnė.
Įkrovimo lizdas ir kabeliai – dažnai nekaltinamas kaltininkas
Jei telefonas kraunasi tik tam tikru kampu laikant kabelį, arba iš viso nebesikrauna, dažnai žmonės iškart galvoja apie sugedusią bateriją. Tačiau labai dažnai problema slypi pačiame įkrovimo lizde – ten susikaupia dulkės, pluoštas iš kišenės ar tiesiog kontaktai natūraliai nusidėvi po ilgo naudojimo. Prieš vežant telefoną į servisą, verta:
- atsargiai patikrinti lizdą su žibintuvėliu – ar nesikaupia dulkės;
- išbandyti kitą kabelį ir kroviklį;
- švelniai išvalyti lizdą su medine dantų krapštuke ar suspausto oro balionėliu.
Jei po šių veiksmų problema neišnyksta, tikėtina, kad reikalingas fizinis lizdo remontas ar keitimas – tai jau darbas, kurį geriau patikėti specialistui, nes lizdas yra prilituotas prie plokštės ir netinkamai bandant jį pakeisti, galima pažeisti dar daugiau komponentų.
Kamera, kuri „nemato” taip, kaip turėtų
Suliejamos nuotraukos, sunkiai fokusuojasi objektyvas, arba kamera visai neįsijungia – tai irgi dažnas remonto poreikio signalas. Kartais problema tikrai tik programinė – pakanka atnaujinti kameros programėlę arba iš naujo paleisti telefoną. Tačiau jei objektyvas fiziškai neatrodo taip, kaip anksčiau (pavyzdžiui, matosi drėgmė po stiklu arba įtrūkimas ant paties lęšio), tai jau mechaninė problema, kurios namie neišspręsi.
Kada tikrai laikas eiti pas meistrą, o ne bandyti patiems
Internete pilna vaizdo įrašų, kaip „pasidaryk pats” pakeisti ekraną ar bateriją. Tiesa ta, kad kai kurios problemos tikrai išsprendžiamos savarankiškai – programinės klaidos, laikinieji strigimai, atminties valymas. Tačiau yra situacijų, kai savarankiškas kišimasis gali padaryti daugiau žalos nei naudos:
Jei reikia keisti bateriją, ekraną ar bet kokį komponentą, susijusį su plokšte, o jūs neturite tam skirtų įrankių (specialūs atsuktuvai, šildomos plokštelės klijams atskirti, antistatinės priemonės), geriau nerizikuoti. Netinkamai atidarius korpusą galima pažeisti plastikinius fiksatorius, sulaužyti lanksčius kabelius arba sugadinti sandarinimo elementus, kurie saugo telefoną nuo drėgmės.
Vietoj banalios pabaigos – kaip pratęsti telefono gyvenimą ir nesukti sau nervų
Realybė tokia, kad telefonai, kaip ir automobiliai, turi savo „nusidėvėjimo ciklą” – po dvejų trejų metų intensyvaus naudojimo dalis komponentų natūraliai pradeda silpti. Tai nereiškia, kad reikia iš karto bėgti pirkti naują įrenginį – dažnu atveju profesionalus remontas kainuoja gerokai mažiau, nei naujas telefonas, o pratęsia jo tarnavimo laiką dar keleriems metams.
Keli praktiniai patarimai, kurie gali padėti atpažinti problemą laiku ir nepervargti finansiškai:
- Stebėkite modelius, ne simptomus atskirai. Jei per savaitę pastebite du ar tris skirtingus keistus dalykus (baterija greičiau tuštėja, ekranas kartais nereaguoja, telefonas kaista), tai signalas, kad reikia bendros diagnostikos, o ne atskirų „gesinimų”.
- Nesitikėkite, kad problema pati praeis. Techninės problemos telefonuose retai kada išsisprendžia savaime – dažniausiai jos tik gilėja.
- Rinkitės servisą, kuris duoda garantiją remontui. Tai rodo, kad meistrai pasitiki savo darbu ir naudojamomis dalimis.
- Nebijokite paklausti diagnostikos kainos iš anksto. Dauguma rimtų servisų diagnostiką atlieka nemokamai arba už simbolinę kainą, kuri įskaičiuojama į remonto kainą, jei sutinkate jį atlikti.
- Saugokite duomenis reguliariai. Net jei telefonas veikia puikiai, atsarginė kopija apsaugos jus nuo nemalonių staigmenų, jei kada nors gedimas atsiras staiga.
Galiausiai, svarbiausia – klausytis savo telefono elgesio taip pat, kaip klausytumėte savo kūno signalų. Nedideli, atrodytų nereikšmingi pokyčiai dažnai yra pirmieji ženklai, kad kažkas viduje jau pradėjo genėtis. Kuo anksčiau kreipsitės į specialistus, tuo pigiau, greičiau ir be didesnio galvos skausmo išspręsite problemą – o telefonas dar ilgai tarnaus taip, kaip turėtų.
