Telefonas šiais laikais žino apie mus daugiau nei geriausias draugas – banko duomenis, susirašinėjimus, nuotraukas, lokaciją. Todėl kai jis pradeda keistai elgtis, natūraliai kyla nerimas: ar tik ne virusas? Tiesa ta, kad mobilieji įrenginiai užsikrečia rečiau nei kompiuteriai, bet visiškai apsaugoti nuo kenkėjiškų programų nėra nė vieno. Pažiūrėkime, kaip atpažinti pavojaus signalus ir ką daryti, jei įtarimai pasitvirtina.
Kaip apskritai virusas patenka į telefoną
Dažniausiai viskas prasideda nuo vartotojo sprendimo, apie kurio pasekmes jis net nepagalvoja. Atsisiuntei programėlę iš neaiškaus šaltinio, paspaudei nuorodą SMS žinutėje, kuri žadėjo laimėjimą, ar įdiegei „modifikuotą” mėgstamos aplikacijos versiją, kad išvengtum reklamų – ir štai jau atidarei duris kenkėjiškam kodui.
Android sistemoje rizika didesnė, nes ji leidžia diegti programas ne tik iš oficialios parduotuvės, bet ir iš trečiųjų šaltinių (vadinamasis sideloading). iPhone atveju dažniausiai reikia specialaus manipuliavimo ar labai gerai užmaskuoto phishing puslapio, nes Apple ekosistema griežtesnė. Tačiau nė vienas gamintojas negarantuoja šimtaprocentinės apsaugos – kenkėjai kasmet sugalvoja naujų būdų apeiti patikras.
Požymiai, kad kažkas negerai
Virusai retai atvirai prisistato. Dažniausiai jie veikia tyliai, todėl reikia stebėti netiesioginius ženklus. Štai ką verta pastebėti:
- Baterija staiga ima senkti daug greičiau nei anksčiau, nors naudojimo įpročiai nesikeitė.
- Telefonas kaista net tada, kai tiesiog guli ekrane užgesęs.
- Mobilaus interneto duomenų suvartojimas šoktelėja be aiškios priežasties.
- Atsiranda naujų programėlių, kurių pats nediegei, arba senos programos pačios atsidaro.
- Reklamos iššoka net tada, kai naršyklė uždaryta ar apskritai nesi jokioje programoje.
- Telefonas ima stringi, užšalinėti, persikrauna savaime.
- Draugai gauna keistas žinutes ar nuorodas, kurių pats nesiuntei.
Vienas ar du iš šių požymių gali reikšti tiesiog seną telefoną ar netvarkingą operacinę sistemą, bet jei jų susikaupia keletas iš karto – laikas imtis veiksmų.
Android ir iPhone – ne ta pati istorija
Verta suprasti, kad „virusas telefone” Android ir iOS platformose reiškia truputį skirtingus dalykus. Android atveju kenkėjiška programa gali gauti plačias teises sistemoje, sekti veiksmus, siųsti SMS be leidimo ar net užšifruoti duomenis reikalaujant išpirkos. Tokių atvejų pasitaiko realiai ir gana dažnai, ypač tarp žmonių, mėgstančių diegti programas iš neoficialių šaltinių.
iPhone dėl uždaros sistemos struktūros yra atsparesnis klasikiniams virusams, tačiau tai nereiškia, kad esi visiškai saugus. Dažniau čia pasitaiko sukčiavimo schemų – suklastoti pranešimai apie „užkrėstą įrenginį”, primygtinai reikalaujantys skambinti nurodytu numeriu ar diegti „valymo” programėlę. Tai jau nebe virusas, o socialinė inžinerija, tačiau rezultatas tas pats – prarasti pinigai ar duomenys.
Kaip patikrinti telefoną praktiškai
Pirmas žingsnis – neįsivelti į paniką ir nespausti pirmo pasiūlyto „antivirusinio valymo” skydelio, kuris pats iššoko naršyklėje. Tai dažniausiai ir yra apgaulė.
Android naudotojams verta atidaryti Nustatymus, eiti į programų sąrašą ir peržiūrėti, kas įdiegta. Jei pamatai programą, kurios nesi diegęs, arba pavadinimą, kuris atrodo įtartinai (atsitiktinės raidės, keistas ikonos dizainas) – tai jau raudona vėliavėlė. Tokią programą galima pašalinti tiesiogiai per nustatymus arba, jei ji neleidžia savęs pašalinti įprastu būdu, pirmiausia reikia atšaukti jai suteiktas administratoriaus teises (Nustatymai → Saugumas → Įrenginio administratoriai).
Google Play Protect – įrankis, integruotas beveik visuose Android telefonuose, gali automatiškai patikrinti įdiegtas programas. Verta paleisti rankinį nuskaitymą per Play Store aplikaciją, pasirinkus savo profilio ikoną ir skiltį „Play Protect”.
iPhone atveju viskas kiek paprasčiau – tikrinti reikia ne programas, o įtartinus profilius ir nustatymus. Eik į Nustatymai → Bendrieji → VPN ir įrenginio valdymas. Jei ten matai profilį, kurio pats nekūrei, jį reikia pašalinti nedelsiant.
Abiem atvejais verta pasitikrinti naršyklės nustatymus – kenkėjiškos programos mėgsta keisti numatytąją paieškos sistemą ar pridėti savo skydelius (toolbars).
Pašalinimas žingsnis po žingsnio
Jei įtartina programa jau nustatyta, veiksmų seka paprastai tokia:
- Perkrauk telefoną saugiuoju režimu (Android atveju laikant maitinimo mygtuką ir pasirinkus atitinkamą opciją). Šis režimas išjungia trečiųjų šalių programas, todėl kenkėjiška programa negalės aktyviai priešintis pašalinimui.
- Pašalink įtartiną programą per nustatymus.
- Paleisk patikimos antivirusinės programos (pavyzdžiui, Malwarebytes, Bitdefender ar Kaspersky mobiliąją versiją) nuskaitymą – ji surinks ir tuos „šleifus”, kurių akimi nepamatysi.
- Pakeisk svarbiausius slaptažodžius – ypač el. pašto, banko programėlių ir socialinių tinklų, nes jei kenkėjas jau spėjo pasidarbuoti, duomenys galėjo nutekėti dar prieš pašalinimą.
- Atnaujink operacinę sistemą iki naujausios versijos – dažnai virusai išnaudoja senas spragas, kurias gamintojai jau uždarė atnaujinimuose.
Jei niekas iš to nepadeda ir telefonas toliau elgiasi keistai, belieka radikaliausias, bet garantuotas variantas – gamyklinių nustatymų atkūrimas. Prieš tai būtinai pasidaryk atsarginę kopiją, tačiau atkurdamas duomenis iš atsarginės kopijos, būk atsargus – jei archyvavai telefoną jau po užsikrėtimo, kenkėjiška programa gali grįžti kartu su duomenimis. Geriau atkurti tik nuotraukas, kontaktus ir dokumentus, o programas įdiegti iš naujo rankiniu būdu.
Kaip apsisaugoti, kad į šią situaciją nebereikėtų grįžti
Prevencija visada paprastesnė nei gydymas, ir telefono atveju tai galioja šimtu procentu. Keletas įpročių, kurie realiai sumažina riziką:
- Diek programas tik iš Google Play ar App Store, o ne iš atsitiktinių svetainių ar APK failų, atsiųstų per pašnekesių programas.
- Prieš diegdami naują programėlę, pasižiūrėk atsiliepimus ir kūrėjo informaciją – jei programa turi 50 atsisiuntimų ir penkis penkiukes iš „vartotojų”, kurie neturi jokios kitos veiklos platformoje, tai turėtų kelti klausimų.
- Nespausk nuorodų iš nežinomų SMS žinučių ar el. laiškų, net jei jos žada premiją, siuntą ar grąsina paskyros užblokavimu.
- Reguliariai atnaujink operacinę sistemą ir programas – atnaujinimai dažnai ir yra saugumo spragų lopymas.
- Naudok dviejų faktorių autentifikaciją svarbiausioms paskyroms, kad net ir nutekėjus slaptažodžiui, prisijungimas be antro kodo būtų neįmanomas.
- Venk viešojo Wi-Fi be VPN, ypač jei per jį prisijungi prie banko programėlės.
Kai telefonas vėl tampa savu – ką verta įsiminti visam laikui
Virusas telefone – tai retai kada katastrofa, jei veiksmus imamasi laiku. Svarbiausia neignoruoti keistų signalų ir nemanyti, kad „telefonas tiesiog senas”. Baterija, kuri staiga senka dvigubai greičiau, ar reklamos, iššokančios be jokios priežasties, dažniausiai turi konkrečią priežastį, o ne yra atsitiktinumas.
Verta prisiminti ir tai, kad didžioji dalis „virusinių” pranešimų, kuriuos pamatai naršyklėje ar gauni SMS žinute, iš tikrųjų yra apgaulė, o ne realus perspėjimas – tikra antivirusinė programa niekada neprašys skambinti telefonu ar mokėti už „skubų valymą”. Sveikas skepticizmas šiuo atveju yra geriausia apsauga.
Ir galiausiai – telefono saugumas, kaip ir bet kuris kitas įprotis, formuojasi laikui bėgant. Jei šiandien pradėsi rinktis programas atsakingiau, tikrinsi leidimus, kuriuos suteiki aplikacijoms, ir atnaujinsi sistemą laiku, tikimybė kada nors vėl skaityti straipsnį apie virusų šalinimą sumažės iki minimumo. O jei jau susidūrei su problema – dabar žinai, kad ji sprendžiama, tereikia veikti nuosekliai ir nesipanikuoti.
